Būdingas bipolinio sutrikimo klinikinis bruožas yra depresijos fazių ir manijos epizodų kaita.
Depresijos fazei būdinga neigiama nuotaika, nerimas, miego sutrikimai ir susikaupimo stoka, klasikiniai manijos simptomai yra euforija, perdėtas pasitikėjimas savimi ir hiperaktyvumas.

Austrijoje 0,5-2 % populiacijos serga sunkia bipolinio sutrikimo forma (Bipolar I) su išreikštais manijos ir depresijos simptomais. Kitiems 5-10 % populiacijos būdinga Bipolar II forma, kuri pasireiškia hipomanija ir depresija. Ligos pradžią ir eigą gali įtakoti genetinis polinkis, biologiniai ir psichosocialiniai parametrai bei gyvenimo stiliaus ypatumai.

Neuropsichologiniu požiūriu, manijos ir depresijos metu pasikeičia serotonino, dopamino, noradrenalino ir gabaamino sviesto rūgšties (GASR, angl. sutr. GABA) plitimas tarp nervų ląstelių bei nervinės ląstelės viduje.

Norint pasiekti gydymo sėkmę, būtina jį pritaikyti pagal paciento ligos eigą. Pirmaeiliai vaistai ūminei manijos fazei gydyti yra tokie nuotaikos stabilizatoriai kaip valpro rūgšis ir ličio preparatai arba netipiniai antipsicchoziniai vaistai – olanzepinas, risperidonas, kvetiapinas ir aripiprazolas. Ūminės depresijos fazės gydymui rekomenduojama antidepresantą derinti su nuotaikos stabilizatoriumi. Gydymą vaistais reikia papildyti psichoterapija ir psichoedukacija.¹

¹ Simhandl C., DFP literature: Management of bipolar disorder, Österreichische Ärztezeitung, Issue No. 5/10.03.2013, pp. 26-35.