• A Apsauga nuo radiacijos

    Dėl Černobylio branduolinės avarijos smarkiai padidėjo radiacijos sukelto vaikų ir paauglių skydliaukės vėžio dažnis užterštose Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos vietovėse.

    Priežastis yra radioaktyvusis jodas, išsiskiriantis dideliu kiekiu reaktorių sunkių avarijų metu. Po absorbcijos kūne jis kaupiasi skydliaukėje ir sukelia smarkų vietinį radiacijos poveikį.

    Kalio jodido tabletėse esantis stabilus jodas laikinai prisotina skydliaukę jodu (“jodo blokada”). Įkvėptas radioaktyvus jodas nebeabsorbuojamas skydliaukėje, greitai išsiskiria iš organizmo. Tokiu būdu galima išvengti didelės spinduliuotės dozės skydliaukėje ir sumažinti radiacijos sukelto skydliaukės vėžio dažnį.1

     

    1 Federal Ministry of Health (ed.): https://www.sozialministerium.at/Themen/Gesundheit/Strahlenschutz/Kaliumiodid-Tabletten.html (accessed: 18.11.2013).

  • B Bipolinis sutrikimas

    Būdingas bipolinio sutrikimo klinikinis bruožas yra depresijos fazių ir manijos epizodų kaita.
    Depresijos fazei būdinga neigiama nuotaika, nerimas, miego sutrikimai ir susikaupimo stoka, klasikiniai manijos simptomai yra euforija, perdėtas pasitikėjimas savimi ir hiperaktyvumas.

    Austrijoje 0,5-2 % populiacijos serga sunkia bipolinio sutrikimo forma (Bipolar I) su išreikštais manijos ir depresijos simptomais. Kitiems 5-10 % populiacijos būdinga Bipolar II forma, kuri pasireiškia hipomanija ir depresija. Ligos pradžią ir eigą gali įtakoti genetinis polinkis, biologiniai ir psichosocialiniai parametrai bei gyvenimo stiliaus ypatumai.

    Neuropsichologiniu požiūriu, manijos ir depresijos metu pasikeičia serotonino, dopamino, noradrenalino ir gabaamino sviesto rūgšties (GASR, angl. sutr. GABA) plitimas tarp nervų ląstelių bei nervinės ląstelės viduje.

    Norint pasiekti gydymo sėkmę, būtina jį pritaikyti pagal paciento ligos eigą. Pirmaeiliai vaistai ūminei manijos fazei gydyti yra tokie nuotaikos stabilizatoriai kaip valpro rūgšis ir ličio preparatai arba netipiniai antipsicchoziniai vaistai – olanzepinas, risperidonas, kvetiapinas ir aripiprazolas. Ūminės depresijos fazės gydymui rekomenduojama antidepresantą derinti su nuotaikos stabilizatoriumi. Gydymą vaistais reikia papildyti psichoterapija ir psichoedukacija.1

     

    1 Simhandl C., DFP literature: Management of bipolar disorder, Österreichische Ärztezeitung, Issue No. 5/10.03.2013, pp. 26-35.

  • D Depresija

    Afektiniai sutrikimai yra dažniausiai pasitaikančios psichinės ligos ir būna kartu su kitais gretutiniais psichikos sutrikimais (nerimu, priklausomybėmis, asmenybės sutrikimais).

    Dėl savižudybės rizikos depresijos laikotarpiais, jie vertinami kaip esminiai pavojingi gyvybei. Dėl didelio poveikio psichosocialinei pacientų integracijai tai yra taip pat didelė našta artimiesiems. Pagal DALY (neįgaliesiems prarastų gyvenimo metų) vien tik unipolinė depresija yra pirmoji tarp „sveiko gyvenimo metų“ praradimo priežasčių visame pasaulyje. Afektiniai sutrikimai Europoje sudaro 7 % visų ligų naštos.

    Skubi gydymo antidepresantais fazė, kurios tikslas yra visiška remisija, veda tiesiogiai į palaikomąjį gydymą. Beveik visų šiandien rinkoje esančių antidepresantų veikimo mechanizmas pagrįstas 1960 metais suformuluota monoaminų stokos depresijos hipoteze. Remiantis šia hipoteze, veikdami receptorius antidepresantai koreguoja serotonino ir noradrenalino stoką smegenyse ir sužadina nuotaikos pakilimą. Antidepresantų veiksmingumas siekia 60-70 %, tai yra maždaug trečdalis pacientų į pradinį gydymą vaistais nereaguoja. Tokiais atvejais būtina pereiti prie kito preparato arba pritaikyti papildomas priemones.1

     

    1 Fleischhacker & Hinterhuber. Textbook of Psychiatry. Springer Vienna New York 2012, 154-177.

  • E Epilepsija

    Epilepsija yra vienas labiausiai paplitusių neurologinių sutrikimų, su amžiumi siejamas dažnis rodo 2 pikus, kurių pirmasis yra vaikystėje, o antras – vyresniame amžiuje (1/3 epilepsijos atvejų prasideda po 60 metų).

    Epilepsija pripažįstama, jeigu įvyksta mažiausiai 2 neišprovokuoti priepuoliai arba epileptogeniškumas gali būti įtariamas po priepuolio ir patvirtintas EEG arba MR tyrimų duomenimis. Maždaug 65 % pacientų, sergančių epilepsija, ilgalaikį laikotarpį be priepuolių galima pasiekti gydant vaistais nuo epilkepsijos; likusiems 35 % susidaro gydymui atspari arba sunkiai gydoma epilepsija. Svarbiausi gydymo tikslai yra ne tik optimali priepuolių kontrolė (idealu – būklė be priepuolių), geras gydymo vaistais toleravimas, lėtinių šalutinio poveikio reiškinių išvengimas, gydymo vaistais paprastumas gydytojui ir pacientui, su epilepsija dažnai susijusių gretutinių ligų teigiamas poveikis bei pacientų specialių grupių poreikių tenkinimas. Apskritai, gydymas turi būti įmanimai individualus, pritaikytas kiekvieno paciento poreikiams.1

     

    1 Baumgartner C & Pirker S. Update on the diagnosis and therapy of epilepsy. J Neurol Neurochir Psychiatr 2012, 13 (2): 64-80.

  • g Gerybinė prostatos hiperplazija

    Gerybinė prostatos hiperplazija yra progresuojantis gerybinis prostatos išvešėjimas.

    Tai dažniausia prostatos liga. Ji pasitaiko kas antram 50-60 metų vyrui ir daugiau kaip 80 % vyresnių negu 80 metų vyrų. Ligos požymiai yra prostatos padidėjimas, šlapimo susilaikymas ir apatinės šlapimo takų dalies simptomai (uždelstas šlapinimasis, užsitęsęs šlapimo pūslės ištuštinimas, silpna šlapimo srovė, trukčiojantis šlapinimasis, šlapimo varvėjimas, nevisiško šlapimo pūslės ištuštinimo, spaudimo pojūtis, taip pat dažnas šlapinimasis dieną ir naktį, stiprus potraukis šlapintis, šlapimo nelaikymas). Šie sutrikimai gali labai paveikti gyvenimo kokybę.

    Gydymo galimybės yra „budrus laukimas“ (esant lengviems simptomams – reguliarus stebėjimas be terapinių intervencijų), gydymas vaistažolėmis, alfa adrenoblokatoriais arba 5-alfa-reduktazės inhibitoriais, chirurginės procedūros.1

     

    1 Haberfeld H., Summer Academy Pörtschach 2010 – The lectures of the 3rd session. ÖAZ, 2010, 64: 704-707.

  • H Hipertenzija ir krūtinės angina

    Hipertenzija laikoma pagrindiniu širdies ir smegenų kraujagyslių sergamumo ir mirtingumo rizikos veiksniu visame pasaulyje.

    Vertinama, kad 54 % visų insultų ir 47 % išeminės širdies ligos (nepakankama kraujotaka širdyje) atvejų atsiranda dėl padidėjusio kraujospūdžio ir kad tinkamu gydymu galima jų išvengti. Arterinė hipertenzija yra 13,5 % priešlaikinių mirčių ir 6 % negalios priežastis. Remiantis epidemiologiniais tyrimais, maždaug ¼ suaugusių gyventojų pasaulyje kamuoja hipertenzija.

    Kardiovaskulinės ligos rizika didėjadidėjant kraujospūdžiui, sistolinis kraujospūdis stibiliai didėja iki 80 metų, tuo tarpu diastolinis kyla iki 50 metų, o po to mažėja.1

    Norint pasiekti tikslinį kraujospūdį ir sukelti terapinį poveikį kiekvienam individualiam pacientui šiuo metu yra daug vaistinių preparatų, kurių veikimo principas yra skirtingas.
    Krūtinės angina (spaudimo pojūtis krūtinėje) yra svarbiausias vainikinių širdies arterijų ligos, susidarančios dėl lėtinio uždegimo proceso veikiant širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniams (pvz,. vyro lytis, piktnaudžiavimas nikotinu, cukrinis diabetas, hipertenzija, dislipidemija) bei esant šeimos anamnezei, simptomas. Stabili krūtinės angina yra didelio laipsnio koronarinės stenozės išraiška, ją reikia skirti nuo nestabilios krūtinės anginos ir miokardo infarkto. Terapijos tikslas – pagrindinės ligos gydymas (vazoprotekcinė terapija) ir simptomų lengvinimas. Antiangininį gydymą sudaro nitratai, beta adrenoblokatoriai arba ilgo veikimo kalcio jonų antagonistai, skiriami vartoti atskirai arba kartu.2

     

    1 Watschinger B et al. Classification, diagnosis, and therapy of arterial hypertension 2013: recommendations of the Austrian Society of Hypertensiology (ÖGH). J. for Hypertens. – Austrian J. Hypertens., 2013, 17: 99-108.

    2 Mügge A. Stable angina. Leading symptoms, diagnosis and therapy. Ars Medici, 2009, 12: 491-6.

  • K Kolorektalinis vėžys

    Iš 38 000 per metus nustatomų naujų vėžio atvejų, kas 8 pacientui nustatomas kolorektalinis vėžys.

    Vyrų tarpe vėžys pagal dažnį yra trečias ir sudaro 13 % visų vėžio atvejų, moterims tai yra antras pagal dažnumą vėžys, sudarantis 11% visų vėžio atvejų1. 95 % atvejų aptinkama adenokarcinoma, rečiau aptinkami navikai yra limfoma, sarkoma, neuroendokrininiai navikai ar plokščialąstelinė karcinoma. Dėl simptomų stokos ankstyva diagnostika sunki; paprastai pasireiškia tokie vietiniai simptomai kaip skausmas, spazmas ir šviežias kraujas išmatose bei svorio kritimas, paraneoplazija (kitų organų funkcijos sutrikimas), anemijos požymiai. Dėl metastazių gali pasireikšti kepenų nepakankamumas arba gelta.

    Prieš pradedant gydymą, jo tikslai ir jiems pasiekti būtinos priemonės kiekvienam pacientui nustatomos individualiai. Pirmiausia įvertinama vėžio stadija ir tokie rizikos veiksniai, kaip gretutinės ligos, amžius, kurie reikšmingi vaistų pasirinkimui ir gydymo intensyvumui. Esant nuo I iki III vėžio stadijos pagrindinis gydymo elementas yra visiška pirminio naviko rezekcija. Papildomas gydymas vaistais skiriamas apsaugoti nuo atokių metastazių. Be to, tai sumažina recidyvų dažnį, padidėja išgyvenamumas. Navikų terapijos komponentai yra fluoropirimidinai (kapecitabinas, 5-fluorouracilas, folio rūgštis), citostatikai irinotekanas ir oksaliplatina, taip pat monokloniniai antikūnai (bevacizumabas, cetuksimabas, panitumumabas).2

     

    1 STATISTIK AUSTRIA (ed.). Cancer Incidence and Mortality in Austria 2014: http://www.statistik.at/web_de/dynamic/statistiken/gesundheit/krebserkrankungen/dickdarm_enddarm/publdetail?id=95&listid=95&detail=679 (accessed 08.05.2015).

    2 Austrian Society for Haematology & Medical Oncology (ed.): http://www.oegho.at/onkopedia-leitlinien/solide-tumore/kolonkarzinom.html (accessed 08.05.2015).

  • k Kraujo krešumo ir kraujotakos sutrikimai

    Kraujo krešumo ir kraujotakos sutrikimai, tromboembolijų profilaktika

    Pacientams, kurie persirgo tokiomis kraujagyslių okliuzijos ligomis kaip miokardo infarktas, insultas arba jiems buvo taikytas chirurginis gydymas (pvz., atliktas šuntavimas), yra didelė kraujagyslių sutrikimų pasikartojimo rizika1. Tokių pasikartojimų profilaktikos ir gydymo galimybės yra žymiai pagerėjusios2. Kardiovaskulinių ligų antrinei profilaktikai, neskaitant gyvenimo stiliaus pokyčių, dar yra galimybė panaudoti vaistus, kuriuos galima pritaikyti pacientui individualiai pasirenkant iš įvairių preparatų, tokių kaip trombocitų agregacijos inhibitoriai ir antikoaguliantai, grupių.

    Venų tromboembolija pasireiškia reikšmingai pacientų daliai esant būdingoms rizikos būklėms (pvz., po chirurginės operacijos arba traumos). Antikoaguliantai, ypač mažos molekulinės masės heparinai, esant specifinėms didelės rizikos situacijoms gali sumažinti venų trombozės, plaučių embolijos ir mirties dėl plaučių embolijos atvejų dažnį.3

     

    1 Antithrombotic Trialists’ (ATT) Collaboration et al. Aspirin in the primary and secondary prevention of vascular disease: collaborative meta-analysis of individual participant data from randomised trials. Lancet, 2009, 373: 1849-1860.

    2 Secondary prevention of cardiovascular disease with acetylsalicylic acid: a gap between guideline and practice. Der Arzneimittelbrief, 2013, 47: 13-14.

    3 Prabinger I. et al. Guidelines for venous thromboembolism prophylaxis in Austria. Wiener Klinische Wochenschrift, 2007, 119: 739-746.

  • N Nerimas ir miego sutrikimai

    Sąvoka trankviliantai (minoriniai trankviliantai) apima psichotropinius vaistus, vartojamus nerimo ir įtampos būklių gydymui (lot. tranquillare – ramus).

    Jie taip pat vadinami anksiolitikais (malšinančiais nerimą). Klinikinis raminamasis poveikis apibūdinamas kaip nerimą malšinantis, raminantis ir emociškai atpalaiduojantis poveikis. Tikroji „trankviliantų era“ prasidėjo nuo benzadiazepinų, kurie dėl farmakologinių pranašumų ir šiandien užima tarp trankviliantų pirmąją vietą.

    Migdomieji nėra griežtai apibrėžta vaistų grupė; bet koks miegą sukeliantis vaistas vadinamas migdomuoju. Benzodiazepinai ir naujesni benzodiazepinų receptorių agonistai/nebenzodiazepinai, pavyzdžiui, tokie kaip zolpidemas, yra vieni dažniausiai skiriami vartoti migdomieji.1

     

    1 Riederer & Laux. Fundamentals of neuro-psychopharmacology. SpringerViennaNewYork 2010, 362-374.

  • O Opioidų vartojimo priklausomybė

    Priklausomybę turinčių žmonių procentinė dalis psichiatrijoje yra viena didžiausių pacientų grupių.

    Žmonėms, turintiems priklausomybę narkotinėms medžiagoms, autoritariniai nuodymai keistis arba susilaikyti nuo jų vartojimo nesukelia tvarių pokyčių1, nes pacientas arba pacientė išlieka tokie pat, nepasikeitę, priklausomi2. Kalbant apie didelės rizikos vartojimą, tai yra kelių narkotikų vartojimas vienu metu (skirtingų grupių narkotikų vartojimą), įskaitant opioidus, Austrijoje yra didžiausia problema. Šiuo metu Austrijoje yra nuo 31000 iki 37000 žmonių, kurie vartoja didelės rizikos opioidus, daugiausia kartu su kitais nelegaliais narkotikais, alkoholiu ir psichiką veikiančiaisi vaistiniais preparatais. 9300-14800 daugiausia vartoja injekcinius preparatus.3

    Pakaitinė terapija esant priklausomybei opioidams yra pagrindinis ir ilgalaikis gydymo pasirinkimas. Gydymo tikslas yra simptomų panaikinimas, gera gyvenimo kokybė šeimoje, partnerystė ir tėvystė, gebėjimas dirbti ir mokytis, sėkmė moksle ir karjeroje, taip pat komplikacijų prevencija ir „rizikos mažinimas“2, kurį pacientas gali pasiekti pakaitinės terapijos ir glaudaus bendradarbiavimo su gydančiu gydytoju dėka vartojant prieinamas veikliąsias medžiagas.

     

    1 Kurz M. Addiction – diagnosis and therapy. Psychopraxis, 2011, 5-6: 21-24.

    2 Haltmayer H. et al. Consensus statement „Substitution-assisted treatment of opioid addicts.“ Addiction Medicine Forsch. Prax., 2009, 11: 281-297.

    3 Austrian Federal Institute of Public Health. Report on the drug situation 2020. Gesundheit Österreich GmbH Vienna, 2020. https://www.sozialministerium.at/Themen/Gesundheit/Drogen-und-Sucht/Suchtmittel-NPS-Drogenausgangsstoffe/Berichte-und-Statistiken/Berichte-zur-Drogensituation-in-%C3%96sterreich.html (accessed: 03.2021).

    Mūsų produktai

  • P Plaučių hipertenzija (PH)

    Plaučių hipertenzija (PH) yra progresuojanti lėtinė liga, apibudinama padidėjusiu kraujospūdžiu plaučių kraujotakoje.

    PH Nicos klasifikacija pagal priežastį skirstoma į 5 pogrupius. Plaučių hipertenzija yra gana dažna palučių ir širdies ligų, pvz. lėtinės obstrukcinės plaučių ligos arba širdies nepakankamumo, komplikacija.
    Kitas pogrupis – plaučių arterinė hipertenzija (PAH) apima plaučių arterijos kraujotakos patologinius pakitimus dėl specifinių priežasčių, pvz., dėl paveldimumo, dėl tam tikrų ligų (jungiamojo audinio ligų, ŽIV infekcijos, hipertenzijos vartų venoje, įgimtų sisteminių jungčių plaučiuose, arba kirmėlių sukeltos ligos šistozomiozės) arba esti be žinomos priežasties . PAH yra labai reta liga: Europoje milijonui gyventojų diagnozuojama maždaug 5-10 naujų PAH atvejų per metus. Pranešama, kad bendras PAH dažnis yra 15-60/milijonui gyventojų. Žinoma, kad moterimd susirgti PAH rizika yra didesnė.
    PH dažnai diagnozuojama tik ligai pažengus. Daugumai pacientų ryškus dusulio simptomas. Kiti simptomai nespecifiniai – nuovargis, fizinis silpnumas, sausas kosulys, krūtinės anginos požymiai, galvos svaigimas, sinkopė. Įtarus PH, pacientą reikia nukreipti į specializuotą centrą, kuriame atliekami specialūs tyrimai PH diagnozei nustatyti. Šiuose specializuotuose centruose visapusiškam PH gydymui kuriamas tarpdisciplininis kardiologų, pulmonologų, specializuotų klinikinių slaugytojų, radiologų ir psichologų tinklas. PH gydymui taikomis įvairūs vaistai: endotelio receptorių antagonistai, PDE-5 inhibitoriai (pvz., Pulmolan®), tirpus guanilato ciklazės stimuliatorius, prostaciklininai ir selektyvus IP receptorių agonistas.1

     

    1 Diestelmaier K & Lang I. Pulmonary hypertension – state of the art of modern therapies. DFP Literature Clinicum 4/2017,p14-8.

    Mūsų produktai

  • S Šizofrenija

    Šizofrenija sergančių pacientų prognozė žymiai pagerėjo gydant ją vaistais.

    Antipsichoziniai vaistai padeda gerokai sutrumpinti buvimo ligoninėje trukmę ir gali būti socialinės integracijos pagrindas. Visuomenėje dažnai vyrauja klaidinga nuomonė, kad antipsichoziniai vaistai vartojami pacientams tik nujautrinti arba laikyti juos labiau prisitaikančiais. Tačiau jeigu suvokiama, kad ligos simptomus daugiausiai nulemia neuromediatorių disbalansas ir kad antipsichotikų pagalba šis neuromediatorių balanso sutrikimas gali būti kompensuojamas, suprantama psichofarmakologinės terapijos būtinybė. Gydymas vaistais ypač sėkmingas ūmiu laikotarpiu, kai siekiama pagerinti teigiamus, o kai kuriais atvejais ir neigiamus simptomus. Maždaug 85 % pacientų, gydytų antipsichotikais, pirmojo epizodo simptomai per vienerius metus esmingai pagerėja arba visiškai išnyksta. Gydymas antipsichotikais daugumai pacientų šizofrenijos simptomus susilpnina arba jie išnyksta visai. Ilgalaikis gydymas antipsichoziniais vaistais pirmaisiais metais sumažina atkričio dažnį maždaug nuo 80 % iki 20 %. Antipsichotikai padeda atstatyti funkcijas ir palengvina grįžimą į socialinį gyvenimą.1

     

    1 Austrian Schizophrenia Society. What is schizophrenia – treatment – medication: http://www.schizophrenie.or.at/was-ist-schizophrenie/behandlung/medikation-46.html (accessed: 6.11.2013).

    Mūsų produktai

  •   Skausmas

    Skausmas gali būti ūminis, pasireiškiantis tam tikrą laiką, arba lėtinis, trunkantis ilgesnį laiką.
    Lėtinis skausmas yra vienas iš labiausiai paplitusių ligos simptomas. Remiantis „Austrijos skausmo aljanso“ duomenimis, vien Austrijoje skausmas kamuoja 1,5 milijono žmonių. Pusei jų darbinis gyvenimas sutrinka dėl lėtinio skausmo, net 11 % yra nedarbingi.1

    Skausmas klasifikuojamas ne tik pagal jo trukmę, bet ir pagal pagrindinius kilmės mechanizmus į vadinamąjį nociceptinį, neuropatinį, mišrų ir disfunkcinį skausmą2,3, kad pacientui būtų galima individualiai pritaikyti į mechanizmus orientuotą skausmo gydymą.

    Nociceptinį skausmą sukelia ūminis audinių pažeidimas uždegiminių, degenaracinių ir piktybinių ligų atvejais arba ūmaus sužalojimo metu. Atsižvelgiant į lokalizaciją, somatinį skausmą (kurį sukelia raumenų ir kaulų sistemos, odos, poodinio audinio ir gleivinės ligos), galima atskirti nuo vidaus organų skausmo (vadinamojo “visceralinio skausmo”, veikiančio vidaus organus, pvz. dieglių). Nociceptinį skausmą perduoda skausmo receptoriai (nociceptoriai) ir jis paprastai yra nuoseklaus pobūdžio (pvz., dūrimas, bukas skausmas, gręžiantis skausmas). Neuropatinis skausmas atsiranda pažeidus nervų sistemą ar esant jos ligai (dažnai vadinamas “nervų skausmu” ir apibūdinamas kaip deginimas, dilgčiojimas, dūrimas, šaudymas, spinduliavimas, “dirginimas elektra”. Neuropatinio skausmo mechanizmas yra kitoks nei nociceptinio skausmo, todėl jam gydyti reikalingi analgetikai. Mišrus skausmas turi nociceptinius ir neuropatinius komponentus.

    Šie skausmo tipai gali būti pagal intensyvumą silpnas arba stiprus skausmas bei gali pasireikšti įvairių ligų (pvz., naviko ar nepiktybinių ligų) atvejais. Todėl gydant skausmą, ypač lėtinį, norint tiksliai pasirinkti skausmą malšinantį vaistą, būtina tiksliai nustatyti skausmo mechanizmą ir intensyvumą.

     

    1 Rudolf Likar. Opioids in chronic pain. Ärztemagazin 11, 2017: 16- 19.

    2 Sabine Sator-Katzenschlager. Pain therapy update 2015. physician & practice volume 69, 2015: 89-94.

    3 Gabriele Grögl. Type of pain determines type of drug. Physicians Crown Pain17, 2017: 14-16.

  • V Vaistai skrandžio apsaugai

    Tokie, protonų siurblio inhibitoriai, kaip pantoprozolas, omeprozolis, mažina skrandžio rūgšties sekreciją negrįžtamai slopindami protonų siurblį skrandžio gleivinės ląstelėse.

    Protonų siurblio inhibitoriai vartojami tais atvejais, kai naudinga slopinti skrandžio rūgšties sekreciją, pavyzdžiui, esant gastroezofaginio refliukso ligai.1 Pramoninėse Vakarų pasaulio šalyse tai dažnai pasitaikanti būklė. 10 % gyventojų kenčia nuo kasdienių ar savaitinių refliukso simptomų.

    Refliukso simptomus gali sustiprinti vaistai, įskaitant kalcio jonų antagonistus, nitrojunginius, teofilinus (su refliuksu susijusios astmos paūmėjimas), anticholinerginius, psichotropinius, geriamuosius kontraceptikus, pipirmėčių aliejaus turinčius preparatus ir kt.

    Iš daugelio tyrimų žinoma, kad veiksmingo gydymo metu refliukso simptomai per kelias dienas labai sumažėja. Dėl stipresnio rūgšties sekrecijos slopinančio poveikio vartojant protonų siurblio inhibitorius, palyginti su kitomis terapijos formomis, pirminis gydymas turi būti vykdomas protonų siurblio inhibitoriumi, o gydymo rezultatas taip pat suteikia ir diagnostinę informaciją. Daugeliu atveju gydymas turi būti ilgalaikis. Šiuo požiūriu ilgalaikis gydymas rūgšties sekrecijos inhibitoriumi paprastai galimas laikantis principo “pagal pareikalavimą”. Tokios terapijos veiksmingumas gerai nustatytas, ypač vartojant protonų siurblio inhibitorius.2

     

    1 Sweetman SC (ed.), Martindale. The Complete Drug Reference: http://www.medicinescomplete.com/ (accessed: 11/20/2013).

    2 Koop et al. Gastroesophageal reflux disease-results of an evidence-based consensus conference of the German Society for Digestive and Metabolic Diseases. Z Gastroenterol 2005, 43: 163-164.

    Mūsų produktai

  •   Virškinimo trakto ligos

    Dažnas, bet tiksliai neapibrėžtas, su diskomfortu viršutinėje pilvo dslyje arba skausmu susijęs sutrikimas yra dispepsija. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti siejami su konkrečia liga (pvz., pepsinėmis opomis, gastroezofaginio refliukso liga, skrandžio vėžiu, lėtiniu pankreatitu ar tulžies pūslės akmenlige), tačiau dugeliui pacientų sisteminės ligos nustatyti nepavyksta. Tokiais atvejais būklė taip pat vadinama funkcine dispepsija. Pradinei terapijai reikia rekomenduoti vengti alkoholio, kofeino, rūkymo bei simptomus sunkinančių maisto produktų, taip pat virškinimo palengvinimui sumažinti maisto porcijų dydį. Be to, dažnai skiriami skrandžio rūgštį slopinantys vaistai – antiacidiniai arba antisekreciniai vaistiniai preparatai.1

    Sutrikę virškinimo procesai taip pat dažnai sukelia flatulenciją (pilvo pūtimą). Padidėjęs dujų kiekis virškinimo trakte meteorizmą būna inertiškame, smukių burbuliukų pavidalu. Tai apsinkina arba visiškai sutrikdo jų normalią absorbciją per žarnyno sieneles. Tokiais atvejais veiklioji medžiaga simetikonas, gali būti panaudota dėl savo ypatingo poveikio išsklaidyti burbuliukus, iškart po jo panaudojimo. Susidariusios dujos tokiu būdu gali natūraliai išskirtos.2

     

    1 Sweetman SC (ed.), Martindale. The Complete Drug Reference: http://www.medicinescomplete.com/ (accessed: 11/20/2013).

    2 SmPC Antiflat® chewable tablets Gerot Lannach, Date of information: June 2013.

    Mūsų produktai

  •   Vitaminai ir mineralai – trūkumas ir profilaktika

    Žmogaus organizmas turi būti aprūpintas energijos šaltiniu, būtinosiomis ir kitomis sveikatą stiprinančiomis medžiagomis.

    Energijos ir maistinių medžiagų poreikis skiriasi kiekvienam žmogui bei kiekvieną dieną, ir priklauso nuo daugelio endogeninių ir egzogeninių veiksnių. Nepakankamas arba neteisingas būtinų mikroelementų pateikimas su maistu dažnėja, bet Vidurio Europoje tai pasitaiko retai. Jų stoka smarkiai retėja. Tačiau atitinkamose rizikos grupėse tai gali pasitaikyti, pavyzdžiui esant padidėjusiam poreikiui intensyvaus augimo metu, nėštumo laikotarpiu, sergant, senatvėje, laikantis nepilnavertiškų dietų arba sergant genetiškai sąlygotomis medžiagų apykaitos ligomis.1

    Nustačius biocheminius veikimo mechanizmus buvo suvokta dėl stokos atsirandančių simptomų esmė, ir išmokta kokie vitaminų kiekiai reikalingi norint išvengti tokių simptomų atsiradimo. Šie duomenys yra dabartinių maisto medžiagų poreikio rekomendacijų pagrindas. Kadangi pripažinta, kad tam tikri vitaminai turi prevencinį poveikį degeneracinių ligų (vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, demencijos ir kitų) atsiradimui, į šiuos aspektus atsižvelgiama papildomai teikiant rekomendacijas apie kai kurių vitaminų vartojimą – kai kada rekomenduojama vartoti daugiau negu buvo manyta anksčiau.2

     

    1 Vitamins, trace elements and minerals. Georg Thieme Verlag, Stuttgart, 2002.

    2 Handbook of Vitamins. Urban & Fischer Verlag, Munich, 2008.

Turite klausimų?
Susisiekite su mumis!

Jei turite klausimų, nedvejodami susisiekite su mumis.

+370 5 261 0705
office@gl-pharma.lt
Turite klausimų?
Susisiekite su mumis!

Jei turite klausimų, nedvejodami susisiekite su mumis.