Sąvoka trankviliantai (minoriniai trankviliantai) apima psichotropinius vaistus, vartojamus nerimo ir įtampos būklių gydymui (lot. tranquillare – ramus).

Jie taip pat vadinami anksiolitikais (malšinančiais nerimą). Klinikinis raminamasis poveikis apibūdinamas kaip nerimą malšinantis, raminantis ir emociškai atpalaiduojantis poveikis. Tikroji „trankviliantų era“ prasidėjo nuo benzadiazepinų, kurie dėl farmakologinių pranašumų ir šiandien užima tarp trankviliantų pirmąją vietą.

Migdomieji nėra griežtai apibrėžta vaistų grupė; bet koks miegą sukeliantis vaistas vadinamas migdomuoju. Benzodiazepinai ir naujesni benzodiazepinų receptorių agonistai/nebenzodiazepinai, pavyzdžiui, tokie kaip zolpidemas, yra vieni dažniausiai skiriami vartoti migdomieji.¹

¹ Riederer & Laux. Fundamentals of neuro-psychopharmacology. SpringerViennaNewYork 2010, 362-374.