Plaučių hipertenzija (PH) yra progresuojanti lėtinė liga, apibudinama padidėjusiu kraujospūdžiu plaučių kraujotakoje.

PH Nicos klasifikacija pagal priežastį skirstoma į 5 pogrupius. Plaučių hipertenzija yra gana dažna palučių ir širdies ligų, pvz. lėtinės obstrukcinės plaučių ligos arba širdies nepakankamumo, komplikacija.
Kitas pogrupis – plaučių arterinė hipertenzija (PAH) apima plaučių arterijos kraujotakos patologinius pakitimus dėl specifinių priežasčių, pvz., dėl paveldimumo, dėl tam tikrų ligų (jungiamojo audinio ligų, ŽIV infekcijos, hipertenzijos vartų venoje, įgimtų sisteminių jungčių plaučiuose, arba kirmėlių sukeltos ligos šistozomiozės) arba esti be žinomos priežasties . PAH yra labai reta liga: Europoje milijonui gyventojų diagnozuojama maždaug 5-10 naujų PAH atvejų per metus. Pranešama, kad bendras PAH dažnis yra 15-60/milijonui gyventojų. Žinoma, kad moterimd susirgti PAH rizika yra didesnė.
PH dažnai diagnozuojama tik ligai pažengus. Daugumai pacientų ryškus dusulio simptomas. Kiti simptomai nespecifiniai – nuovargis, fizinis silpnumas, sausas kosulys, krūtinės anginos požymiai, galvos svaigimas, sinkopė. Įtarus PH, pacientą reikia nukreipti į specializuotą centrą, kuriame atliekami specialūs tyrimai PH diagnozei nustatyti. Šiuose specializuotuose centruose visapusiškam PH gydymui kuriamas tarpdisciplininis kardiologų, pulmonologų, specializuotų klinikinių slaugytojų, radiologų ir psichologų tinklas. PH gydymui taikomis įvairūs vaistai: endotelio receptorių antagonistai, PDE-5 inhibitoriai (pvz., Pulmolan^®), tirpus guanilato ciklazės stimuliatorius, prostaciklininai ir selektyvus IP receptorių agonistas.¹

¹ Diestelmaier K & Lang I. Pulmonary hypertension – state of the art of modern therapies. DFP Literature Clinicum 4/2017,p14-8.