Tokie, protonų siurblio inhibitoriai, kaip pantoprozolas, omeprozolis, mažina skrandžio rūgšties sekreciją negrįžtamai slopindami protonų siurblį skrandžio gleivinės ląstelėse.

Protonų siurblio inhibitoriai vartojami tais atvejais, kai naudinga slopinti skrandžio rūgšties sekreciją, pavyzdžiui, esant gastroezofaginio refliukso ligai.¹ Pramoninėse Vakarų pasaulio šalyse tai dažnai pasitaikanti būklė. 10 % gyventojų kenčia nuo kasdienių ar savaitinių refliukso simptomų.

Refliukso simptomus gali sustiprinti vaistai, įskaitant kalcio jonų antagonistus, nitrojunginius, teofilinus (su refliuksu susijusios astmos paūmėjimas), anticholinerginius, psichotropinius, geriamuosius kontraceptikus, pipirmėčių aliejaus turinčius preparatus ir kt.

Iš daugelio tyrimų žinoma, kad veiksmingo gydymo metu refliukso simptomai per kelias dienas labai sumažėja. Dėl stipresnio rūgšties sekrecijos slopinančio poveikio vartojant protonų siurblio inhibitorius, palyginti su kitomis terapijos formomis, pirminis gydymas turi būti vykdomas protonų siurblio inhibitoriumi, o gydymo rezultatas taip pat suteikia ir diagnostinę informaciją. Daugeliu atveju gydymas turi būti ilgalaikis. Šiuo požiūriu ilgalaikis gydymas rūgšties sekrecijos inhibitoriumi paprastai galimas laikantis principo “pagal pareikalavimą”. Tokios terapijos veiksmingumas gerai nustatytas, ypač vartojant protonų siurblio inhibitorius.²

¹ Sweetman SC (ed.), Martindale. The Complete Drug Reference: http://www.medicinescomplete.com/ (accessed: 11/20/2013).

² Koop et al. Gastroesophageal reflux disease-results of an evidence-based consensus conference of the German Society for Digestive and Metabolic Diseases. Z Gastroenterol 2005, 43: 163-164.