Žmogaus organizmas turi būti aprūpintas energijos šaltiniu, būtinosiomis ir kitomis sveikatą stiprinančiomis medžiagomis.

Energijos ir maistinių medžiagų poreikis skiriasi kiekvienam žmogui bei kiekvieną dieną, ir priklauso nuo daugelio endogeninių ir egzogeninių veiksnių. Nepakankamas arba neteisingas būtinų mikroelementų pateikimas su maistu dažnėja, bet Vidurio Europoje tai pasitaiko retai. Jų stoka smarkiai retėja. Tačiau atitinkamose rizikos grupėse tai gali pasitaikyti, pavyzdžiui esant padidėjusiam poreikiui intensyvaus augimo metu, nėštumo laikotarpiu, sergant, senatvėje, laikantis nepilnavertiškų dietų arba sergant genetiškai sąlygotomis medžiagų apykaitos ligomis.1

Nustačius biocheminius veikimo mechanizmus buvo suvokta dėl stokos atsirandančių simptomų esmė, ir išmokta kokie vitaminų kiekiai reikalingi norint išvengti tokių simptomų atsiradimo. Šie duomenys yra dabartinių maisto medžiagų poreikio rekomendacijų pagrindas. Kadangi pripažinta, kad tam tikri vitaminai turi prevencinį poveikį degeneracinių ligų (vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, demencijos ir kitų) atsiradimui, į šiuos aspektus atsižvelgiama papildomai teikiant rekomendacijas apie kai kurių vitaminų vartojimą – kai kada rekomenduojama vartoti daugiau negu buvo manyta anksčiau.2

¹ Vitamins, trace elements and minerals. Georg Thieme Verlag, Stuttgart, 2002.

² Handbook of Vitamins. Urban & Fischer Verlag, Munich, 2008.