Hipertenzija laikoma pagrindiniu širdies ir smegenų kraujagyslių sergamumo ir mirtingumo rizikos veiksniu visame pasaulyje.

Vertinama, kad 54 % visų insultų ir 47 % išeminės širdies ligos (nepakankama kraujotaka širdyje) atvejų atsiranda dėl padidėjusio kraujospūdžio ir kad tinkamu gydymu galima jų išvengti. Arterinė hipertenzija yra 13,5 % priešlaikinių mirčių ir 6 % negalios priežastis. Remiantis epidemiologiniais tyrimais, maždaug ¼ suaugusių gyventojų pasaulyje kamuoja hipertenzija.

Kardiovaskulinės ligos rizika didėjadidėjant kraujospūdžiui, sistolinis kraujospūdis stibiliai didėja iki 80 metų, tuo tarpu diastolinis kyla iki 50 metų, o po to mažėja.¹

Norint pasiekti tikslinį kraujospūdį ir sukelti terapinį poveikį kiekvienam individualiam pacientui šiuo metu yra daug vaistinių preparatų, kurių veikimo principas yra skirtingas.
Krūtinės angina (spaudimo pojūtis krūtinėje) yra svarbiausias vainikinių širdies arterijų ligos, susidarančios dėl lėtinio uždegimo proceso veikiant širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniams (pvz,. vyro lytis, piktnaudžiavimas nikotinu, cukrinis diabetas, hipertenzija, dislipidemija) bei esant šeimos anamnezei, simptomas. Stabili krūtinės angina yra didelio laipsnio koronarinės stenozės išraiška, ją reikia skirti nuo nestabilios krūtinės anginos ir miokardo infarkto. Terapijos tikslas – pagrindinės ligos gydymas (vazoprotekcinė terapija) ir simptomų lengvinimas. Antiangininį gydymą sudaro nitratai, beta adrenoblokatoriai arba ilgo veikimo kalcio jonų antagonistai, skiriami vartoti atskirai arba kartu.2